Apie mus
Mūsų šunys
Šuniukai
Foto galerija
Nuorodos
Atminimui
Kontaktai
Berno zenenhundų standartas

Pagrindiniai paveiksliukai: 2331681.png

BERNO ZENENHUNDAS (BZ)

Bernese mountain dog (BMD)

(Berner Sennenhund, Dürrbächler)

ORIGINALAS :   FCI-Standard N° 45 / 05. 05. 2003 / GB 

KILMĖS ŠALIS : Šveicarija

ORIGINALAUS STANDARTO PASKUTINIŲ PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ DATA : 2003 03 04

PASKIRTIS : Iš pradžių naudotas kaip apsaugos, kinkymo ir ganymo šuo Berno kantono ūkiuose, o šiais laikais taip pat kaip šeimos ir universalus, darbinis šuo.

FCI KLASIFIKACIJA :       2 grupė      Pinčeriai ir šnauceriai - molosiniai šunys - Šveicarijos kalnų ir ganymo šunys bei kitos veislės.
                                             3 sekcija   Šveicarijos bandos šunys. Be darbinių bandymų.

TRUMPA ISTORINĖ SANTRAUKA : Berno zenenhundas yra ūkio šuo, kilęs iš senų veislių šunų, kurie buvo naudojami kaip apsaugos, kinkymo ir bandos varymo šunys Alpių slėniuose ir lygumose aplink Berno kantoną. Iš pradžių jis buvo pavadintas "Dürrbächler" pagal atitinkamo kaimo, netoli Riggisberg municipaliteto Berno kantone, ir viešbučio Dürrbach pavadinimus, kur šių ilgaplaukių trispalvių šunų buvo ypač daug. 1902, 1904 ir 1907 metais šios veislės šunys jau buvo eksponuojami šunų parodose ir 1907 metais kai kurie augintojai iš Burgdorf regiono nusprendė skatinti šių šunų veislės gryninimą įsteigdami "Schweizerische Dürrbach-Klub" ir nustatydami šiai veislei būdingas savybes. 1910 m. Burgdorf vykusioje parodoje, į kurią daugelis šio regiono ūkininkų atvežė savo Dürrbächler šunis, jau buvo pristatyti 107 egzemplioriai. Nuo tos dienos ši šunų veislė, pervadinta "Berno zenenhundas" kitų Šveicarijos zenenhundų veislių pavyzdžiu, tapo sparčiai vertinama visoje Šveicarijoje ir kaimyninėse Vokietijos srityse. Šiandien Berno zenenhundų šuo yra gerai žinomas ir vertinamas visame pasaulyje kaip šeimos šuo dėka stulbinančio trispalvio kailio ir ypatingų gebėjimų prisitaikyti.

BENDRA IŠVAIZDA : Didesni nei vidutinio ūgio, ilgaplaukiai, trispalviai, tvirto sudėjimo, stiprūs ir vikrūs darbiniai šunys; harmoningi ir gerai subalansuoti.

SVARBIOS PROPORCIJOS :
       ·   
Aukštis ties gogu : kūno ilgis (matuojama nuo peties taško iki sėdmenų taško) = 9 : 10, labiau kompaktiškas negu pailgas.
       ·   
Idealus santykis aukščio ties gogu : krūtinės gylis = 2 : 1.

ELGESYS / TEMPERAMENTAS
 : Pasitikintys savimi, atidūs, budrūs, bebaimiai kasdieninėse situacijose; geranoriški ir pasiaukojantys savo šeimininkams, užtikrinti ir ramūs prie svetimų; vidutinio temperamento, supratingi.

GALVA : Stipri. Dydžiu subalansuota į bendrą išvaizdą, bet ne per masyvi.

       KAUKOLĖS SRITIS :
               Kaukolė
 : Jei žiūrėtume iš priekio ir profilio, mažai suapvalintos formos. Priekinės vagelė silpnai išreikšta.
               Perėjimas iš galvos į snukį : aiškiai matomas, tačiau ne pernelyg ryškus.

       SNUKIO SRITIS :
                Nosis : juoda.
               Snukis : stiprus, vidutinio ilgio; nosies tiltas tiesus.
               Nasrai/dantys : Stiprus, pilnas žirklinis sąkandis (į 3-ius moliarus (M3) dėmesis nekreipiamas). Lygus sąkandis priimtinas.
               Akys : Tamsiai rudos, migdolo formos, su gerai atitinkančiais vokais. Nei esančios per giliai, nei išsprogusios. Palaidi vokai yra trūkumas.
               Ausys : Vidutinio dydžio, esančios aukštai, trikampio formos, šiek tiek suapvalintais galiukais, ilsintis laisvai kabo arti galvos. Kai šuo dėmesingas, galinė briauna  prie ausies pagrindo pakelta, bet ausies priekinis kraštas išlieka arti galvos.

KAKLASTvirtas, raumeningas, vidutinio ilgio.

KŪNAS :
       Nugaros viršus : nuo kaklo harmoninga linija leidžiasi šiek tiek žemyn iki gogo, toliau - tiesiai ir lygiai.
       Nugara : tvirta, tiesi ir lygi.
       Strėnos : plačios ir stiprios; jei žiūrėtume iš viršaus, šiek tiek siauresnės nei krūtinė.
       Kryžius : švelniai užapvalintas.
       Krūtinė : plati ir gili, siekianti iki alkūnių; priekinė krūtinės dalis ryškiausiai išsivysčiusi; krūtinės ląsta plataus ovalo formos besitęsianti atgal tiek, kiek įmanoma.
       Pilvas ir apatinė linija : šiek tiek kylantys nuo krūtinės link užpakalinių galūnių.

UODEGA : Vešli, siekianti nors kulkšnis; ilsintis kabanti tiesiai žemyn; kai šuo juda, pakelta lygiai su nugara arba šiek tiek aukščiau.

GALŪNĖS : Stiprūs kaulai.

       PRIEKINĖS GALŪNĖS : Priekinės kojos, jei žiūrėtume iš priekio, tiesios ir lygiagrečios, stovinčios viena nuo kitos gana plačiai.
               Pečiai : Mentės ilgos, stiprios ir gerai išsidėsčiusios, sudarančios ne pernelyg buką kampą su žastu, gerai pritvirtintos prie krūtinės, raumeningos.
               Petikauliai : Ilgi, įžambūs.
               Alkūnės : Gerai sujungtos; nepasuktos nei į vidų, nei į išorę.
               Dilbis : Stiprus, tiesus.
               Riešo sanarys : Jei žiūrėtume iš šono - beveik vertikalus, tvirtas; jei žiūrėtume iš priekio - tiesus vienoje linijoje su dilbiu.
               Letena : Trumpa, apvaloka; su tvirtais, stipriai arkiniais pirštais. Nepasukta nei į vidų, nei į išorę.

       UŽPAKALINĖS GALŪNĖS : Jei žiūrėtume iš galo - tiesios ir lygiagrečios ir ne per arti viena kitos.
               Šlaunis : Ilga, plati, stipri ir raumeninga.
               Kelio sąnarys : Aiškiai gerai sulinkęs.
               Blauzda: Ilga ir pasvirusi.
               Kulno sanarys : Stiprus, su gerai išreikštu kampu.
               Slėsna : Beveik vertikali. Pridėtinis pirštas turi būti pašalintas (išskyrus tas šalis, kur tai draudžiama pagal įstatymą).
               Letena : Šiek tiek mažiau arkinė nei priekinių kojų, nepasukta nei į vidų, nei į išorę.

EISENA / JUDĖJIMAS : Lengvi ir subalansuoti, plačiai atliekami judesiai bet kokioje eisenoje; laisvas toli siekiantis žingsnis su geru galinių kojų atsispyrimu; kai šuo bėga risčia, kojos pirmyn ir atgal juda tiesia linija.

KAILIS :

       PLAUKAI : Ilgi, blizgantys, tiesūs arba kiek banguoti.

       SPALVA : Pagrindinė juoda spalva su ryškiomis gelsvai rudomis žymėmis ant žandų, virš akių, visų keturių kojų ir ant krūtinės, ir su tokiomis baltomis žymėmis:
       ·   Simetriškos, švarios baltos spalvos žymės ant galvos: balta žvaigždė kaktoje išsiplečianti link nosies į juostą abiejose snukio pusėse; žvaigždė negali siekti gelsvai rudų dėmių virš akių ir balta snukio juosta neturėtų užeiti už lupų kampučių.
       ·   Vidutiniškai plati nenutrūkstanti juosta ant gerklės ir krūtinės.

       ·   
Pageidautina:       baltos letenos,
                                           baltas uodegos galiukas.

Toleruojama:       maža balta dėmelė ant sprando,
                                          maža balta analinė dėmelė.

DYDIS :
       Aukštis ties ketera :   patinams:         64-70 cm,
                                             idealus ūgis :   66-68 cm.
                                             kalėms :            58-66 cm,
                                             idealus ūgis :   60-63 cm.

TRŪKUMAI : Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas ir į trūkumo rimtumą turėtų būti atsižvelgiama tiksliai, proporcingai nukrypimo laipsniui.
       ·   Neužtikrintas elgesys.
       ·   Smulkūs kaulai.
       ·   Netaisykingas kandžių išsidėstymas, su sąlyga, kad sąkandis išlieka teisingas.
     o   Trūkumas bet kurių kitų dantų nei 2-jų PM1 (premoliarai 1); į M3 (moliarai 3) dėmesys nekreipiamas.
     o   Kailis:
     §   Aiškiai garbanotas kailis.
     §   Spalvinimo ir žymių trūkumai:
      §   Nėra baltos spalvos ant galvos.
      §   Per didelė žvaigždė galvoje ir/arba snukio juosta užeinanti už lūpų kampučių.
      §   Balta apykaklė.
      §   Didelė balta dėmė ant sprando (diametras didesnis negu 6cm).
      §   Balta analinė dėmė (didžiausias diametras 6cm).
      §   Baltos dėmės ant priekinių letenų, aiškiai pakylančios aukščiau riešų vidurio ("batai").
      §   Simetriją griaunančios asimetriškos baltos dėmės ant galvos ir/arba krūtinės.
      §   Juodi taškeliai ir brūkšneliai baltoje spalvoje ant krūtinės.
      §   "Purvina" balta spalva (ryškios pigmentacijos dėmės).
      §   Juodas kailis su raudonumo ar rudumo atspalviu.

DISKVALIFIKUOJANČIOS YDOS :
       ·   Agresyvumas, neramumas arba aiškus baikštumas.
       ·   Skelta nosis.
       ·   Perkandimas arba nesukandimas, kreivas sąkandis.
       ·   Viena arba abi mėlynos akys (šviesiai mėlynos akys).
       ·   Entropija, ektropija.
       ·   Laužta uodega, susukta į žiedą uodega.
       ·   Trumpas kailis, dvigubas kailis (Stockhaar).
       ·   Kitoks negu trispalvis kailis.
       ·   Kitokia negu juoda pagrindinė spalva.

Kiekvienas šuo, aiškiai rodantis fizinius ar elgesio sutrikimus, turi būti diskvalifikuotas.

Pastaba : Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai normalias sėklides, visiškai nusileidusias į kapšelį

Šaltinis:   www.zenenhundai.lt

Facebook